Istorija

Mokyklą kuria žmonės… nuo Veršvų gyvenvietės pradinės iki Kauno Veršvų gimnazijos…

             Veršvų piliakalnis, Veršvos upelis, Veršvų, Lampėdžių, Kaniūkų ir Mikalinavos gyvenvietės – čia mūsų mokyklos pradžių pradžia. O ką ši vieta ir mokykla žmogui reiškia šiandien? Po daugiau kaip šimto kaitos metų? Tikriausiai tą patį…“

Pradžių pradžia – 1919m.  

Pradžių pradžia… Tai tarsi dabarties klodų formavimosi etapas, kuris prasidėjo Veršvų kaimo gyventojų, brolių Petro, Broniaus ir Antano Mikšų namuose. Juose įkurta pati pirmoji pradžios mokykla, kurioje buvo įsteigtos pradines mokyklos klasės. Atliepiant į pirmojo Lietuvos švietimo ministerijos valdytojo JonoYčo mintį, kad „Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas“, šių gyvenviečių šviesuoliai pasirįžo misijai šviesti ir lietuvinti savo bendruomenę.

Veršvų pradinė mokykla. 1919-1945m.: lietuviška ar lenkiška?

Metams bėgant pradinė mokykla vis augo, nuo 1919 m. iki 1945 m. ji buvo žinoma kaip Veršvų, vėliau 32-oji pradinė mokykla. Ji buvo mišri, joje buvo mokoma lenkų ir lietuvių kalbomis. 1926 m. į šią mokyklą buvo paskirta mokytoja Marija Barniškytė, kuri ypatingai prisidėjo prie šios mokyklos augimo ir tobulėjimo. Ji įtraukė į skautų organizaciją daug mokinių, jos dėka buvo pradėta rašyti mokyklos kronika. M.Barniškytei vadovaujant mokykla išsiplėtė iki 6 skyrių, buvo mokoma lietuvių kalba.
1930 m. Lietuvoje buvo įvesta privalomojo mokslo prievolė.

Pokario verpetuose. 1945-1959 m. 

Pasibaigus II – ąjam pasauliniam karui ir Lietuvai likus sovietinėje okupacijoje, pradinė mokykla buvo reorganizuota į progimnaziją. Buvusi mokyklos mokinė, pradinių klasių mokytoja Teresė Mikšaitė mena:  „karo ir pokario metais mokykloje būdavo labai šalta, stingdavo rašalas, trūko knygų, mokiniai rašė ant senų laikraščių, vynioti skirto popieriaus, o sąsiuviniai buvo taupomi kontroliniams darbams“.
Kaip ir daugelis to laikotarpio Lietuvos mokytojų, taip ir šios mokyklos mokytojas Masaitis bei grupelė mokinių buvo ištremti į Sibirą už savo viešai išsakytas mintis. Šie sunkumai, netektys nepalaužė didžiosios dalies mokytojų dvasios, jie ir toliau tęsė savo darbą.
1946 m. Lampėdžių, Veršvų, Mikalinavos, Pažaislio, Petrašiūnų gyvenvietės buvo prijungtos prie Kauno, taigi mokykla tapo miesto dalimi.
1949 m.  – pervadinta į septynmetę mokyklą.
Iki 1959 m. mokykla veikė net septyniuose pastatuose.

Istorijos sąvartose. 1959 – 1988 m. Kauno 18-ta vidurinė mokykla.

Laikui bėgant keitėsi žmonės, kito pastatai, toliau vyravo primesta sovietinės mąstysenos sistema.
1959 m. buvo atidarytas naujas mokyklos pastatas, kuris to meto valstybei kainavo 5 mln. rublių.
Mokyklai buvo suteiktas 18-osios vidurinės pavadinimas. Joje veikė vienintelės tuo laikotarpiu galimos sovietinės jaunimo organizacijos, buvo įsteigta daugiau įvairių būrelių, organizuojama renginių, sustiprintas anglų kalbos mokymas, įkurtas muziejus, praplėsta biblioteka. Mokykla garsėjo  Kauno sporto mokyklos įkurtų futbolo klasių pasiekimais bei išugdytais garsiais futbolo žaidėjais ir treneriais. Daugelis to meto mokinių garsino mokyklą ir savo akademiniais bei kūrybiniais pasiekimais. Mokykloje keletą metų mokėsi  Lietuvos laisvės šaukliu vadinamas Romas Kalanta.

Permainų vėjams papūtus. 1989 – 2017 m. Kauno Veršvų vidurinė mokykla. 

1989 m., Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, mokyklai grąžintas senasis/istorinis Veršvų vardas. Tautinės mokyklos kūrimas, remiantis senosiomis ir kuriant naujas mokyklos tradicijas tuo metu atiteko direktoriui Vygantui Gudėnui. Jis pasakojo, kad ruošiantis mokyklos 70-ies metų jubiliejui, atsitiktinai rado dokumentus, kuriuose buvo aprašyta mokyklos veiklos pradžia ir paminėtas Veršvų vardas. Kartu su bendraminčių grupe pasiūlė TSKP partijos komitetui grąžinti senąjį mokyklos vardą. Valdžios pareigūnams patenkinus prašymą, mokyklos pavadinimas buvo pervadintas į Kauno Veršvų vidurinę mokyklą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atsivėrus galimybei vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą,  pageidaujantys mokyklos abiturientai, sudarę sutartis, galėjo vykti studijuoti į JAV, Misūrio universitetą, kiti mokiniai – dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose Erasmus ir Nord+ projektuose.
Mokyklos bendruomenė pradėjo minėti Lietuvos valstybines/tautines atmintinas datas, įsteigė Garbės mokinių galeriją, kurios nariai bendradarbiauja su savo Alma mater bei asmenine veikla garsina jos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vienas iš Garbės mokinių, Raimundas Daubaras, įsteigė piniginį fondą labai gerai mokyklą baigusiems ir sunkias materialines sąlygas turintiems abiturientams.
Prezidento Valdo Adamkaus išleistu dekretu dėl Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įsteigimo ir, 2004 m. mokyklai pasirašius sutartį su šia organizacija, joje buvo įkurtas Tolerancijos ugdymo centras.
2007 m. rugsėjo 1-osios išvakarėse mokykloje atidarytas atnaujintas stadionas.
Puoselėjant tautinę mokyklą, joje veiklas pradėjo atsinaujinę ir nauji kolektyvai: mokyklos mišrus choras „Allegro“, Berniukų choras, tautinių šokių kolektyvas „Veršva“, Maironiečių būrelis, buvo įsteigta kryptingo meninio ugdymo programa, gilias sportines tradicijas tęsė Žolės riedulio komandos. Atnaujintos bibliotekos – skaityklos erdvės.

Mes šiandien. 2017 – …. Kauno Veršvų gimnazija. 

Po įvairių gyvenimo permainų, vingiuotų ir duobėtų kelių bei patirtų išbandymų nuo 2017 m. mokykla vadinasi novatoriško verslumo ugdymo krypties Kauno Veršvų gimnazija. Mokiniai ir mokytojai turi puikias galimybes mokytis ne tik bendrų dalykų ar klausyti teorinių žinių apie ekonomiką bei verslą, bet ir plėsti savas žinias, jas tobulinti, pritaikyti tai praktinėse veiklose. Bendruomenės narių įdirbio dėka, 2018 m. gimnazija buvo pripažinta kaip versliausia Europos mokykla.
Palaipsniui gimnazija  tampa ne tik versli, bet ir išmani. Klasės yra aprūpintos kompiuterine technika, ugdymo procesą pagyvina išmaniųjų lentų pritaikymo galimybės. Įrengta konferencijų salė. Bendruomenės nariai stengiasi įprasminti laiką, kad būtų įdomu, linksma, patogu dirbti ir visų svarbiausia naudinga mokytis, ruoštis konkursams, olimpiadoms, konferencijoms, projektams, aktyviai prisidėti prie ugdymo atnaujinimo, tolimesnės gimnazijos būties.
Džiugu, kad net trečdalis dabar dirbančių mokytojų yra buvę šios mokyklos alumnai.

2018 m. rugsėjo 1d. pradinių klasių mokiniams duris atvėrė naujai atstatyta Romainių pradinė mokykla.

2019 m. gimnazijos bendruomenė minėjo mokyklos 100 metų sukaktį.

2023 m. gimnazijai patvirtinta Erazmus mokyklos akreditacija.

Mokykla, pradėjusi veiklą kaip Kauno priemiesčio pradinė, išaugo į miesto gimnaziją laikmečiuose besikeičiančios bendruomenės pasiaukojama veikla bei valdžios priimtais sprendimais. Būtent jų dėka turime tokią mokyklos istoriją, kurią Jums pristatome.

„Mes mokomės apie praeitį ir svajojame apie ateitį, bet vis dėl to tai, kas viską pakeis, vyksta dabar. Mes darome dabar, kuriame dabar ir, kaip niekada greitai, keičiamės…“

                                                                                                            Julija Stankevičiūtė, gimnazijos alumnė

Rimantė Škarnulytė IIIi gimn. kl.,
Eilinga Stočkelytė IIIi gimn. kl.,
Istorijos mokytoja Diana Murauskienė

Gimnazijos knygos pristatymas

 

Paskutinis atnaujinimas: 2023 19 vasario