Nordplus Junior projektas „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“
| Programa | Nordplus Junior |
|---|---|
| Laikotarpis | 2014–2016 |
| Būsena | Baigtas |
| Finansuotojai | Šiaurės ministrų taryba (Nordplus) |
Dvejus metus trukusiame Šiaurės ministrų tarybos finansuotame projekte gimnazijos pradinių klasių mokiniai lankėsi partnerių mokyklose Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje, tobulino anglų kalbos ir bendravimo įgūdžius, geriau pažino kaimyninių šalių kultūrą. Kiekvienas susitikimas turėjo savo temą: Suomijoje – nacionaliniai valgiai, Latvijoje – senieji amatai.
Projekto veiklos
Pirmasis susitikimas Liminkoje, Suomijoje (2015 m. vasaris)
Kad patikėtume Kalėdų Seneliu, reikėjo aplankyti Suomiją, kuri yra vienintelė tikroji Kalėdų Senelio tėvynė
Šiaurės ministrų tarybos NORDPLUS finansuojamas projektas „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“ suteikė Veršvų vidurinės mokyklos mokiniams puikią galimybę pamatyti Suomiją ne kaip turistinį objektą, o pažinti šios šalies žmones, kultūrą, švietimo sistemą. Du metus trunkančio projekto pagrindinė mintis – per savo pačių bei partnerių šalių istorijos, gamtos, tradicijų bei kultūrų pažinimą atrasti, kas vienija ir kuo skiriasi šios Baltijos jūros šalys: Latvija, Estija, Lietuva, Suomija.
Pirmasis susitikimas vyko Liminkoje, nedideliame šiaurės Suomijos miestelyje, Oulu provincijoje. Jau pats kelionės maršrutas žadėjo mums įdomią išvyką: išvažiavome iš Kauno autobusu, paėmėme Latvijos komandą, Tartu mūsų laukė estai, smagi trijų šalių kompanija persikėlė keltu iš Talino į Helsinkį. O toliau – autobusu į šiaurinę Suomiją! Nenuobodi kelionė, juk važiavome su 9–11 metų vaikučiais. Noras pamatyti Laplandiją padėjo įveikti sunkumus.
Supratau, kad mūsų vaikai pasiilgsta tikros žiemos su sniego pusnimis ir didžiuliais varvekliais. Jau pirmame kelionės į šiaurę sustojime kritome į švarius sniego patalus ir aikčiojome nuo sniego grožio. Džiaugėmės nuvežę visus sveikus ir perdavę svetingoms suomių šeimoms.
Suomijoje vykusio susitikimo tema buvo nacionaliniai valgiai. Liminganlahti mokykla labai svetingai mus priėmė ir pasiūlė puikiai įrengtus maisto gaminimo kabinetus. Atvykę svečiai gamino savo valgius, vaišino suomius ir patys neliko alkani. Kokia įdomi patirtis mūsų vaikams! Suomiai paprašė, kad mes išvirtume lietuviškus barščius su džiovintais grybais ir spanguolių kisielių. Teko skusti bulves, pjaustyti, maišyti kisielių. Truputį nerimavau, kad ši užduotis tokiems mažiems vaikams bus sunki. Kaip džiaugiausi vėliau užrašinėdama vaikų įspūdžius: maisto ruošimas su mokytojomis ir draugais jiems buvo vienas iš smagiausių kelionės nuotykių – bulvę paėmę jie mums uždavė labai įdomių klausimų. Klausimų kyla, juk kai kurie linksmuoliai bulves skuto pirmą ar antrą kartą. Tuomet ir susimąsčiau apie tai, ko mes nepadovanojame savo vaikams: juoko, bendravimo, pamokymų, diskusijų dirbant šeimoje kartu. Smagu, kai šeimoje yra tokia tradicija.
Mūsų verdami barščiai viliojo visus, kai pasklido iš Lietuvos atvežtų džiovintų grybų kvapas. Paragavome estiško deserto, latviškų bandelių su kumpiu. Džiaugiamės pavaišinę visus lietuviškais skilandžiais, kvapniomis dešromis ir kumpeliais. Ruošdamiesi šiam projekto susitikimui daug skaitėme apie lietuvišką maistą, ieškojome būtent lietuviškų receptų. Buvo nelengva surasti autentišką lietuvišką receptą, todėl nusprendėme, kad skilandis gali puikiai atstovauti mūsų šalies paveldui.
Viešint Liminkoje ir mums teko paragauti vietinių valgių. Vaikai labai gyrė maistą suomių šeimose, kur jie ir gyveno. Teko paragauti mokytojų paruoštos sriubos su elnių mėsa, mokyklos valgykla pavaišino visus svečius lašišos sriuba. Sriubos nuostabios, balintos saldžia grietinėle.
Tačiau labiausiai mus pavergė Suomijos gamta, žiemos grožis, mieli mediniai namukai. Pakerėjo Kemi sniego pilis – nuostabaus grožio suomių menininkų iš sniego sukurti rūmai-viešbutis, kuris pavasarį ištirpsta, o rudenį kuriamas iš naujo. Laplandija ir Kalėdų Senelis savo namuose, Rovaniemi kaime. O jis gyvena net už poliarinio rato… Atrodo, kas čia tokio, pakeliavome. O aš negaliu pamiršti vienos mūsų mergaitės pasakojimo važiuojant atgal: „Mokytoja, aš dabar tikiu Kalėdų Seneliu. Aš ir anksčiau tikėjau, bet viena mano draugė netiki, sako, kad jo nėra. Dabar aš jai pasakysiu: Jis yra, tikrai yra. Aš dabar žinau, kad mano mama nebūtų nupirkusi tokios geros dovanos man Kalėdoms, jei nebūtų padėjęs Kalėdų Senelis!“
Mus, mokytojus, tiesiog pavergė savo jaukumu mažytė Ketunmaa mokykla, kuri yra mažiausia Liminkoje. Šiuo metu ji turi 41 mokinuką. Vienoje patalpoje mokosi 0–4 klasės. Mokytojas Joni Kummala labai šiltai priėmė mus šioje jaukioje 100 metų senumo mokykloje, pamokė mūsų vaikus lauko žaidimų, smagios suomiškos dainelės apie senį besmegenį. Nuostabus jausmas, nes, manau, dar nemažai yra mūsų kartos žmonių, kurie lankė panašias kaimo mokyklas Lietuvoje. Deja, jų nebėra. O Suomijoje jos egzistuoja, gal dėl to, kad pasislėpę miškuose ir jų neranda ministerijų atstovai. Ir ne tik egzistuoja – auklėja ir ugdo vietinius vaikus, pakovoja ir dėl geresnio kelio iki mokyklos.
Suomijos švietimo sistema? Ko galėtume pasimokyti? Visi mokytojai pokalbį apie švietimo sistemą pradeda nuo teiginio: mokytojas Suomijoje yra labai gerbiamas. Tai yra prestižinė profesija. Edukologijos studijas renkasi pažangiausi studentai. Suomijoje tėvai pasitiki mokytoju, tačiau mokykla siekia sudaryti sąlygas tėvams pabendrauti su vaiku, neatimti laiko, skirto šeimai, nes manoma, jog svarbiausią auklėjimą pirmiausiai atlieka šeima. Manau, kad Lietuvoje mokytojai svajoja apie gerus santykius su tėvais. Taip norisi pasitikėjimu paremto bendradarbiavimo tarp tėvų ir mokytojų. Nenusiminkime, pažiūrėkime į tokius pavyzdžius, kaip Suomijoje, ir tikėkime, kad teisingai dirbdami to sulauksime.
Skaičiau apie sveikatos gelbėjimo programą Suomijoje. Iš pradžių ji prigijo Šiaurės Karelijoje, o nuo 1972 m. programa buvo išplėsta visoje Suomijoje. O priimta buvo todėl, kad suomiai susirūpino savo ir vaikų sveikata. Vyriausybė pasitelkė į pagalbą visas institucijas, ir mirčių nuo kraujo apytakos ligų sumažėjo 85 %. Mes matėme suomių vaikus, atvykstančius į mokyklą rogėmis, slidėmis, dviračiais. Smagu buvo žiūrėti į pradinukus, kurie man priminė mažuosius nykštukus, čiuožiančius ryte į mokyklą slidėmis. Mokyklos kieme, prie individualių namų matėme sustatytas slides, dviračius su žieminėmis padangomis. Matėme, kaip drąsiai suomiai važinėja dviračiais takais, kurie dėl atšilusio oro virto pavojingais ledo ir vandens ruožais. Tenka pasidžiaugti, kad ir mūsų mieste jau kuris laikas matoma pažanga sveikatingumo srityje. Mūsų vaikai mėgsta dviračių takus šalia Raudondvario plento, gražėja ir tvarkosi Neries šlaitai. O jei būtų tokios žiemos, kaip Suomijoje, turbūt vis daugiau norinčių užlipti ant slidžių atsirastų.
Visi pritaria, kad kelionės plečia mūsų akiratį. O įdomių projektų, kurių mūsų mokykloje vykdomas ne vienas, kelionės yra gyvos ir natūralios pamokos. Paskaityti vadovėlyje apie tai, kad pušis yra labiausiai paplitęs medis Suomijoje, o sidabrinis beržas – Suomijos nacionalinis medis, yra viena, o matyti pakelėse tuos medžius – visai kas kita. Informacija apie tai, kad Suomijoje klimatas šyla greičiau negu kitur pasaulyje, vaikui nieko nereiškia. O vietinių žmonių pasakojimai apie tai, kad ši žiema ypatinga, nes atnešė daug sniego, yra suvokiamas to paliudijimas. Pasirodo, ir suomiai ne kiekvieną žiemą gali pasidžiaugti tokiomis pusnimis, kokias mes išbandėme.
Todėl ir laukiame kitų kelionių ir susitikimų: pavasarį – į Latviją, rudenį – į Estiją. O 2016 metų pavasarį priimsime visus lankytus mūsų draugus. Jau dabar žvelgiame kitomis akimis į savo mokyklą, tradicijas, kultūrą, gamtą. Turime visko tiek daug vertingo ir gražaus. Pasistengsime parodyti savo šalį ir miestą taip, kad mūsų naujieji draugai pamatytų, kokia graži mūsų Lietuva.
Antrasis susitikimas Skujenės mokykloje, Latvijoje (2015 m. gegužė)
Gegužės 5 dieną keturi pradinių klasių mokiniai, lydimi dviejų mokytojų, išvyko į Skujenės mokyklą Latvijoje. Tai buvo antroji NORDPLUS projekto „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“ mobilumo išvyka. Kelionės tikslas buvo pamatyti Latviją, susipažinti su šalies kultūra, papročiais bei tradicijomis. Antrojo projekto susitikimo tema buvo SENIEJI AMATAI.
Mes susitikome su Suomijos, Estijos ir Latvijos projekto grupėmis prie netoli Rygos esančios duonos kepyklos. Pasižiūrėjome, kaip kepama latviška duonelė pagal senolių papročius. Jūrmaloje neištvėrėme ir įbridome į jūrą. Ji mus pasitiko nuostabiai rami, žydras dangus ir vanduo buvo panašios spalvos. Nenorėjome palikti šio nuostabaus paplūdimio. Rygoje pasivaikščiojome po nuostabų parką. O po to ilgai važiavome iki Skujenės.
Antroji diena buvo pažintis su mokykla. Šiltas priėmimas nedidelėje, bet labai gražiai sutvarkytoje ir prižiūrėtoje kaimo mokykloje. Mus labai sujaudino latvių iškilminga rikiuotė mokyklos kieme. Latviai pristatė kiekvienos šalies komandą, pagrojo kiekvienos šalies tautinę giesmę. Po to mokyklos salėje svečiams koncertavo latvių mokiniai. Visi – tautiniais rūbais, pajutome meilę ir pagarbą savo šokiui ir dainai. Po koncerto mokyklos bendruomenė pristatė latvių senuosius amatus.
Šios kelionės metu mūsų mokinukai pamatė porceliano dirbtuvėles, kalvę. Patys pabandė kalti geležį. Norėjo nusipirkti žvilgančių kirvukų ir medžioklinių peilių, bet išgirdus kainą noras praėjo. Pasirodo, vietiniai kalviai gamina tokius gerus kirvukus, jog už labai gerą kainą parduoda užsienio šalyse.
Vandens pramogų parkas, Cėsis ir dar labai daug gerų įspūdžių. Mūsų šaunuoliai antrokai Justas Žukovskis ir Rokas Mensevičius, trečiokai Benas Bersėnas ir Dovydas Šimkus puikiai pristatė Lietuvą ir mokyklą. Būdami jauniausi projekto dalyviai, puikiai atliko savo užduotį.
Esame labai dėkingi Latvijos mokytojams ir mokiniams už puikią galimybę pamatyti kitą šalį, kitokią mokyklą ir labai panašius senuosius amatus.
Projektas tęsis ir kitais mokslo metais. Laukia susitikimas Estijoje. Tikimės naujų įspūdžių ir geros patirties.
Mokytojos Dalia Saulienė ir Eglė Sutkienė
Baigiamasis susitikimas Kaune
Balandžio 18-22 dienomis Veršvų vidurinėje mokykloje vyko tarptautinio NORDPLUS projekto „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“ paskutinis susitikimas. Projektas truko 2 metus. Mūsų mokyklos mokiniai lankėsi partnerių mokyklose Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Baigiamojo vizito metu mes priėmėme svečius iš šių šalių mokyklų. …
Visas tekstas ir nuotraukos – naujienoje „Baigiamasis susitikimas Kaune“ (2017-03-23).