Metodinis renginys „Kaip mokyti apie Holokaustą? Praktiniai pavyzdžiai“

Tolerancijos ugdymo centrų patirties gausa džiugino respublikinio metodinio renginio „Kaip mokyti apie Holokaustą? Praktiniai pavyzdžiai“, į kurį 2021 kovo 17 d. mokytojus pakvietė Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir Tolerancijos ugdymo centrai, veikiantys Kauno Veršvų gimnazijoje ir Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje.

„Švietimas apie Holokaustą ir jo aukų atminimo išsaugojimas – ne vienkartinis įvykis, tai – mokinių laipsniškas vedimas prie jų intelektualinės, moralinės brandos bei kritinio įvykių vertinimo, požiūrio kaitos“, – renginį pradėjo Kauno Veršvų gimnazijos istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoja ekspertė, Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė (TUC) Diana Murauskienė. Ji pristatė metodines rekomendacijas, kaip mokyti apie Holokaustą, pateikė praktinius gimnazijos TUC mokytojų ir mokinių įgyvendintų ir įgyvendinamų projektinių veiklų pavyzdžius, paaiškino šių veiklų įprasminimo, tolerancijos, empatijos, istorinio konteksto suvokimo, bendradarbiavimo ugdymo būtinumą ir poveikį visuomenei.

Kauno Veršvų gimnazijos IVa klasės mokinė Julija Stankevičiūtė kalbėjo apie savo autorinę fotografijos parodą „Laiko paženklinti žydų kultūros pėdsakai“, kuri yra sudėtinė tarptautinio projekto „Žydų kultūros pėdsakai vietos bendruomenėje“ dalis. Šį projektą finansavo JAV TOLI institutas, bendradarbiaujant su Tarptautine istorinio teisingumo komisija, Kauno žydų bendruomene.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos etikos mokytoja metodininkė Nijolė Grikietytė, pasakodama apie Tolerancijos ugdymo centro veiklą, priminė šios mokyklos istoriją. 1998 m. mokyklai suteiktas prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) vardas. Progimnazijos puoselėjamos vertybės glaudžiai siejamos su K. Griniumi, jo idėjomis ir darbais. Mokiniai nuolat tyrinėja K. Griniaus gyvenimo įvykius, ieško istorinių šaltinių, jais remdamiesi, atlieka tyrimus, lanko vietas, susijusias su K. Griniaus gyvenimu ir veikla.

Mokinių ugdyme ypač svarbios dvi veiklos kryptys: demokratijos principų įgyvendinimas ir tolerancijos ugdymas. 2016 m. K. Griniui ir jo žmonai Kristinai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinant jų nuopelnus, gelbėjant žydus. Tokį sprendimą priėmė Izraelio Jad Vašemo memorialiniame muziejuje veikianti visuomeninė komisija. K. Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį, Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną.

Lietuvoje K. Griniaus ir K. Griniuvienės indėlis, gelbėjant žydus, buvo įvertintas dar 1993 m., kai jie buvo apdovanoti Žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Tolerancijos ugdymo centras Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje veikia nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. 2019 m. sausio 25 d. progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje vertinti sekretoriato vadovu Ronaldu Račinsku. Sutartis sudaryta, siekiant ugdyti brandžią ir atsakingą pilietinę visuomenę, pagrįstą tolerancijos ir pagarbos universalioms žmogiškoms vertybėms ir principais. Direktoriaus įsakymu buvo sudaryta ir koordinacinė grupė, minėtinų datų kalendorius. Grupės nariai lankė seminarus Kėdainiuose, Sugiharos centre Kaune, Varėnoje, Vilniuje, stažavosi Izraelyje, bendradarbiavo su kitais TUC.

Prieš pusantrų metų įvyko pirmas susitikimas su Kauno Veršvų gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru. Mokiniai dalinosi sukurtais meniniais projektais, o mokytojai – patirtimi. 2021 m. buvo organizuotas nuotolinis Julijos Stankevičiūtės fotografijų „Žydų kultūros ženklai Kaune“ parodos atidarymas Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, kuris tapo integruoto mokymo ciklu.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos šokio mokytoja ekspertė Idalija Braškytė, kalbėdama apie holokausto temos atskleidimą meniniuose projektuose, citavo Ireną Vėsaitę: „Gyvenimas turi būti skaidrus. Skaidrumą suteikia pažinimas kitos tautos ir žinojimas savo istorijos“.

Formuojantis asmenybei, svarbių dalykų žinojimas ir pažinimas, perteiktas per išgyvenimą, emociją, meninę veiklą, ypač pagavus mokiniui. Todėl šokis, muzika, teatras progimnazijoje integruojami į dalykų pamokas, projektines veiklas. Ugdome žmogų, kuris nori suprasti kitos tautos kultūrą, atrasti istorijos ženklus dabartinėje aplinkoje.

Pradinio ugdymo ir teatro mokytoja metodininkė Rita Aleksandravičienė dalinosi patirtimi, kaip mokinių perskaitytus kūrinius „paversti“ į scenarijų spektakliui, kaip suvaidinti įvykius ir išgyventi tikras emocijas, suvokti turinį per pojūčius. „Teatras – gyvenimo veidrodis, o teatro paskirtis – atsukti tą veidrodį į visuomenę ir parodyti jos veidą – problemas, skaudulius, išgyvenimus, patyrimus. Su Holokaustu supažindinu pradinukus, pasitelkdama gyvus, šią baisią tragediją išgyvenusių ir patyrusių žmonių pasakojimus. Supažindinusi vaikus su kūriniu, pirmiausia prašau vaikų girdėtą ar regėtą vaizdą iliustruoti, nupiešti patirtą jausmą. Susegę iliustracijų knygą, žaidžiame radijo teatrą, mokiniai, versdami iliustracijų knygą, pasakoja visą, jau ir pačių „išjaustą“ istoriją“, – patirtimi dalinosi pedagogė.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Sigitas Nefas su metodinio renginio dalyviais aptarė antisemitizmą, kaip įprotį, turintį istorines šaknis ir marginalaus buitinio antisemitizmo virsmą ideologija XX a. Europoje. Kita mokytojo pranešimo dalis perkėlė klausytojus nuo istorijos, prie dabarties aktualijų – tai mokytojų atsakomybė ir galimybės, ugdant mokinių toleranciją ir gebėjimą bendradarbiauti skirtingų kultūrų kontekste. Pranešėjas pabrėžė šių savybių svarbą, ugdant bendrąsias asmenybės kompetencijas. Paskutinėje šio mokytojo pranešimo dalyje aptartas kompleksiškumas holokausto švietime. Remiantis K. Griniaus progimnazijos mokytojų patirtimi, pristatytos galimybės šiame procese dalyvauti skirtingų mokomųjų dalykų mokytojams.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Lina Kostiukovienė akcentavo, kad šiandienos mokymuisi būdinga nuolatinė augimo dinamika, sudaranti galimybę mokinio saviraiškai. „Kiekvienas mokytojas, įgyvendindamas dėstomo dalyko ugdymo turinį, tam skiria dėmesį, norėdamas, kad mokinys būtų smalsus, sumanus, kūrybiškas, iniciatyvus.

Jeigu pasitikime savo mokiniais ir imamės nagrinėti pakankamai sudėtingas, bet šiandien aktualias temas, tokias kaip: Holokaustas, Genocidas, Tolerancija, atveriame galimybę kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, nebijoti klysti ir mokytis iš savo klaidų, dirbti komandoje, rasti informaciją, analizuoti, vertinti, priimti sprendimus, spręsti problemas. Vienas iš sėkmės garantų yra kūrybiškas įvairių „įrankių“ naudojimas: integracija, diferencijavimas, individualizavimas, technologijos, neformalus ugdymas, mokymasis „be sienų“, tyrinėjimu grįstas mokymasis.

Panašių temų nagrinėjimas yra ir galimybė ugdytis, ir galimybė įsitikinti, kad mūsų mokiniai yra smalsūs, kūrybiški, iniciatyvūs, atsakingi, gebantys kritiškai mąstyti, nebijantys klysti ir mokytis iš savo klaidų, dirbti komandoje, rasti informaciją, analizuoti, vertinti, priimti sprendimus, spręsti problemas“, – patikino istorijos mokytoja ekspertė.

Edita Rabizaitė,
Kauno Kazio Griniaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui

https://www.kpkc.lt/index.php/8-naujienos/273-metodinis-renginys-kaip-mokyti-apie-holokausta-praktiniai-pavyzdziai

Paskutinis atnaujinimas: 2021 4 balandžio