Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas

Birželio vidurys. Viskas žydi, kvepia žolynai, dūzgia bitės. Dieną saulė žeme ridinėjasi, o naktys suteikia trumpą atokvėpį nuo dienos darbų. Paryčiui miegas pats saldžiausias. Bet jį nutraukia garsus beldimas į duris…
Taip istorijos pamoką, skirtą paminėti Gedulo ir Vilties dieną,  pradėjo istorijos mokytoja Rita Ylienė. Prieš 80 metų 1941m. birželio 14-osios rytas buvo lemtingas beveik 18 tūkst. Lietuvos žmonių. Jiems buvo lemta patirti visus tremties vargus, o nuo šeimų atskirti vyrai išgyveno lagerių pragarą. Tremtis palietė ne tik lietuvius, bet ir kitas Lietuvoje gyvenusias tautas, neaplenkė nė vieno šalies gyventojų sluoksnio, nei seno, nei jauno, net kūdikiai buvo pasmerkti tremties badui ir šalčiui. Iš  Naujosios Vilnios geležinkelio stoties tada išvyko 577 gyvuliniai vagonai  su suimtaisiais ir tremtiniais. Antisanitarinėmis sąlygomis, be vandens, gryno oro ir maisto tremtinius kelias savaites gabeno į Altajaus kraštą, į Komijos ASSR, Tomsko, Novosibirsko sritį, Kazachiją ir Krasnojarsko kraštą. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose, teko nuolat kęsti šaltį, badą, komendantų patyčias.
1941m. birželio 14 – 18d. vykęs lietuvių trėmimas buvo tik pirmasis iš daugelio. Sovietų valdžia masinius trėmimus vykdė iki pat 1953 metų. Per tą laiką iš Lietuvos buvo ištremta apie 136 tūkst. žmonių, iš jų 32 tūkst. buvo lietuvių vaikai, dar apie 150 tūkst. žmonių atsidūrė sovietinio GULAGO lageriuose. Neatlaikę ligų, šalčio ir kitų negandų tremties vietose mirė apie 28 000 žmonių. Jų atminimą mokiniai pagerbė tylos minute.
Šios dienos istorijos pamokai ruošėsi dauguma gimnazijos mokinių – vieni piešė ir gamino atvirutes, skirtas padėkoti ir pasveikinti buvusius tremtinius, kiti pristatė pranešimus apie trėmimus ir lietuvių gyvenimą tremtyje, treti vyko į susitikimą su buvusiu tremtiniu, skaitė prisiminimus, kai kas artimiau susipažino net su savo giminės istorija. Dominyka Rogolskytė pristatė tremtį vaiko akimis, o Luka Zdanytė domėjosi tremtinių gamintais rankdarbiais. Skambėjo Lukos Naturjevos atliekama daina „Pinavijos“, o istorijos mokytoja Diana Murauskienė pristatė pradinių klasių mokinių „Gyvybės medžio“ atvirutes, kurios bus įteiktos Kauno tremtiniams ir politiniams kaliniams jų būstinėje.
Buvę tremtiniai ir politkaliniai šiandien jau garbaus amžiaus. Kasdien jų gretas retina negailestingas gyvenimo ratas. Kiekvieno jų likimas išskirtinis, jų prisiminimai unikalūs ir neįkainojami. Mes minime Gedulo ir Vilties dieną tam, kad jaunimas ne tik prisimintų ir žinotų savo giminės ir šalies istoriją, bet ir tam, kad tokia istorija nepasikartotų.

Paskutinis atnaujinimas: 2021 19 birželio